Ĕm'/is-sĭ'tiōŭs, a.
(ēm/is-sĭsh'us), a. [Lat. emissitius, from emittere.] Looking, or narrowly examining; prying. [Obs.] “Those emissitious eyes.” Bp. Hall.
(ēm/is-sĭsh'us), a. [Lat. emissitius, from emittere.] Looking, or narrowly examining; prying. [Obs.] “Those emissitious eyes.” Bp. Hall.